2008 m. sausio 11 d., penktadienis

"Vaikų Kalėdos" Traupyje


Šaltas šeštadienio rytas. Su „Samariečių krepšio“ dovanomis keliavome į Traupį Anykščių rajone. Rytas šaltas, laukai pabalę... Panašūs žodžiai vėliau nuskambės Alfredo kalboje. Tačiau širdyse šilta, nes vežame ne tik dovanėles, bet ir giesmę, ir žinią iš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus.

Pasitiko mus Traupio bendruomenės moterys ir ... tuščia ir šalta salė. Ant scenos teko lipti, įsisupus į kailinius ir megztinius, su pirštinėmis ir kepurėmis. Tačiau greit salė prisipildė žmonių šurmulio, vaikų klegesio. Pamažu darėsi šilčiau...

Programą pradėjo Saulė ir Karenas su giesme „Šią dieną mums“. Išties, šią dieną mums davė Viešpats. Tai Jis leido mums atvykti čia, kur „laukai pabalę pjūčiai“, kad skelbtume Gerąją Naujieną kaimo žmonėms, padėtume jiems suprasti tikrąją Kalėdų prasmę.

Alfredas pasakojo palyginimą apie gailestingąjį samarietį, apie jaunuolį, kuriam tereikėjo vykdyti savo žodžius (jis gerai pažinojo Dievo įsakymus). Tačiau būti gailestingu, pasirūpinti savo artimu, (gerai suvokiant, kas gi yra mūsų „artimas“) ne taip jau paprasta. Gal padėtų tai suprasti, klausantis giesmės žodžių: „Atmerk akis - nepabijok, pažvelk širdin - nesumeluok, ką rasi ten - neišsigąsk, nes viskas jau praeityje“. Juk Jėzus tam ir atėjo, kad padėtų gyventi kitaip, atraskime Jį savo širdyje...

Gera buvo matyti dainuojančias ir šokančias miestelio merginas. Malonu, kad jaunimas nori dalyvauti renginiuose. Juk tai Dievo dovanos, kurias galime panaudoti, džiuginant susirinkusius.

Dar keleta šlovinimo giesmių giedojo mūsų jaunimo grupė bei mažieji dainininkai. Delnai sušilo nuo plojimų. Ar palietė susirinkusių žmonių širdis, ar sušildė jas ištarti žodžiai ir sugiedotos giesmės? O gal dovanėlės batų dėžutėse, knygelės „Pati didžiausia dovana“, kurias gavo atėję vaikučiai, padės suprasti, kad juos kažkas myli ir jie kažkam yra svarbūs... Vienas Dievas tai težino, nes Jam tai tikrai rūpi...

Gedrita

2008 m. sausio 3 d., ketvirtadienis

Švenčiu šią dieną


Išblėso šiandien viskas, ką

Norėjau pasakyt..

O, kaip surast žodžius ir kaip išreikšti Tau,

Kaip stipriai palietei mane, nes Tu

Kaip kasmet randi mane toj vietoj, tuo laiku, prieš pat Naujus..

Tik dėl širdies kietos ne taip arti Tavęs einu, kaip eit norėčiau...

Priegiesmis

Ir pirmąkart,

Kai atmerkei akis,

Ar žinojai – Gelbėtoju mano būsi,

Ir kai pirmąkart

Atsidusai,

Ar žinojai – amžiams pasikeis pasaulis.

Ir kai pirmąkart,

Tu atmerkei akis,

Ar žinojai – Gelbėtoju mano būsi,

Ir kai pirmąkart

Atsidusai,

Ar žinojai – amžiams pasikeis pasaulis.

Ant kelių prieš tave krentu

Sudužusia širdim ..........

Nes šiandien aiškiai supratau -

Tu atėjai atrast mane...

Bridge

Pažvelk tik... tikrai taip...

Vaikelis mane išgelbės..

Viltis tik... širdy liks,

Gimei Tu, kad gyvenčiau aš

Priegiesmis

Ir aš šiandien džiaugiuos: Gimei!

Gimei, kad mirtum Tu

Kad vieną dieną

aš galėčiau šaukt Tave

Gelbėki, meldžiu, mane...

Gelbėki, meldžiu, mane

2007 m. gruodžio 27 d., ketvirtadienis

Kalėjime


Gruodžio 24d. lankėmės Rasų griežto rėžimo kalėjime.
Išsikrovėm iš Genos (toks autobusiuko vardas) visą mantą, pranešėm pro devynias galybes vartų.
Mus pasitiko kaliniai. Jie padėjo nunešt viską į salę 5-e aukšte.
Susirinko apie 80 nuteistųjų. Pradėjom koncertą.
Po kelių giesmių pakalbėjo Arnoldas. Pamokslavo iš 90 psalmės. Kristus kartais gali atrodyti nepatrauklus ir neįdomus, bet Jį pasirinkęs gauni viską, kaip toje istorijoje apie paveikslus
ir išvis tuštybė viskas tik Dievas suteikia prasmę. Kai kurie žmonės pasirenka pinigus, svaigalus, seksą, miršta ir supūva kapuose, kaip psalmėj 5-10 eilutes.
Kristus duoda galimybę tapti Dievo vaikais ir prasmingai praleisti likusius metus žemėje ir turėti amžinybę už šios žemės ribų.
Tikimės, Dievas palietė kalinių širdis Dievo žodis, mūsų dainavimas..
Ačiū Jam už galimybę aplankyti juos. :)